sumokštinti

sumo•kštinti 1. žr. sumokšlioti: Iš piktumo nors kepurę sumo•kštino Vlk. 2. tr. suniurkyti, sugniužinti: Džiaukis, ką už tvoros, o tai aš tave tuoj sumo•kštytau, daleidęs savo ragelius (ps.) Vlk. \ mokštinti; sumokštinti